- vėjovarta
- vėjóvarta sf. (1) DŽ, NdŽ žr. vėjavarta: 1. Jau priruošęs vėjovartų, sukalbėjęs su lentpjūve rš. Lizdelį iš samanų, kerpių, šapelių [karetaitė] suka vėjovartose, kerplėšose sp. Gausios, kerėbliškos, šmėkliškos, bet grasiai juodos ir atkakliai nerausvėjančios priešaušryje styrojo vėjovartos išilgai liūno rš. Vėjovartose yra susikaupę daug kietmetrių medienos sp. 2. Eglė gerai drenuotuose dirvožemiuose atspari vėjovartai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
